Istorinis kontekstas
I sovietinė okupacija - Pirmieji politiškai motyvuoti atleidimai
Po 1940 m. birželio 15 d. okupacijos prasidėjo akademinio personalo valymas. Jau rudenį darbo neteko keli profesoriai, neatitikę sovietinio universiteto vizijos. Studentų korpuso tikrinimas pagal socialinius ir politinius kriterijus dar tik formavosi — nors per rudens semestrą universitetą paliko apie 800 studentų.
Nacių okupacija - Masiniai atleidimai ir Holokaustas
Nacių nurodymu visi žydų tautybės dėstytojai buvo atleisti, žydų ir lenkų studentai — pašalinti. Per pirmuosius nacių okupacijos mėnesius universitetas prarado apie trečdalį akademinio personalo ir apie tūkstantį studentų. Beveik visi prievarta atleistieji žydų tautybės nariai vėliau žuvo Paneriuose ar koncentracijos stovyklose.
Nacių okupacija - Universitetas uždarytas
Apkaltinus lietuvių intelektualus sužlugdžius mobilizaciją į SS legioną, visos Lietuvos aukštosios mokyklos buvo uždarytos. Tai buvo kulminacinis nacių bandymas visiškai sunaikinti lietuvišką akademinį gyvenimą.
II sovietinė okupacija - Egzodas ir pokario skurdas
Prieš sovietų armijai grįžtant, kelios dešimtys dėstytojų ir studentų pasitraukė į Vakarus. 1944 m. rudenį naujus metus pradėjo vos penktadalis prieškarinio studentų skaičiaus ir apie pusė akademinio personalo. Visi likę senieji dėstytojai buvo akylai sekami represinių struktūrų.
Stalino teroras - Areštai, tardymai, tremtys
Dėstytojų areštai prasidėjo 1945 m. ir tęsėsi iki Stalino mirties. Profesoriai buvo prievartaujami išduoti kolegas; nepasidavusieji — represuojami. Labiausiai nukentėjo Gamtos ir Istorijos-filologijos fakultetai. Studentai tikrinti mandatų komisijų — pirmenybė teikta darbininkų šeimų vaikams, o politiškai „nepatikimi" negalėjo įstoti.
Vėlyvasis sovietmetis - Lietuvių literatūros katedros byla
Postalininiu laikotarpiu masinės represijos aprimo, tačiau pavieniai susidorojimai tęsėsi. Garsiausias — Lietuvių literatūros katedros byla, per kurią iš universiteto buvo išguitos keturios dėstytojos. Ypač skaudi detalė: šį susidorojimą palaikė ir pati universiteto bendruomenė — tai liudija, kaip giliai buvo įsišaknijusi sovietizacija.
Iniciatyvos istorija
Izraelio medicinos profesorius Moshe Lapidoth el. laišku kreipėsi į VU — prašė simboliškai pagerbti dėdę Chlaunę Meištovskį, 1941 m. pašalintą iš universiteto dėl žydų tautybės.
Rektoriaus sprendimu sudaryta komisija — atlikti istorinį tyrimą, suformuluoti atrankos principus ir nustatyti pašalintų bendruomenės narių vardus.
Pirmoji Atminties diplomų ceremonija. Pagerbti pirmieji asmenys, tarp jų — Chlaunė Meištovskis, Nachmanas Šapira, Vladas Lazersonas, Noachas Pryluckis.
Pagerbti 85 buvę studentai ir darbuotojai — didžiausia iki tol ceremonija. Rektorius kviečia kitus Lietuvos universitetus jungtis prie iniciatyvos.
Ceremonija pirmą kartą vyksta mokslo metų pabaigos šventėje Šv. Jonų bažnyčioje — Atminties diplomai įteikti jau daugiau nei 100 asmenų.
Iniciatyva apdovanota Šv. Kristoforo statulėle už pilietiškumą saugant istorinę atmintį. Pagerbta per 300 asmenų; tikslas — rasti visus ~1000 nukentėjusių.